Vaikų dantų priežiūra
Kada pradeda dygti pirmieji dantys?
Pirmieji dantukai vaiko burnytėje yra apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Jie pradeda dygti 6-10 mėnesį. Padidėjęs seilėtekis ir kūdikio noras kišti pirštus į burną - tai pirmieji požymiai apie artėjantį pieninių dantų dygimą. Kai kurie vaikai šiuo periodu tampa irzlūs ir neramūs. Tačiau karščiavimas, diarėja neturėtų būti siejama su dantų dygimu. Yra nustatyta, kad dantų dygimas nepadidina infekcijos rizikos, nesukelia karščiavimo, diarėjos, kosulio ir nekeičia kraujo sudėties, bet gali lemti vaiko irzlumą, intensyvesnį pirštų čiulpimą, padidėjusį seilėtekį ir galimą apetito sumažėjimą.
Kada reikėtų pradėti valyti pieninius dantukus?
Rekomenduojama valyti ir masažuoti dantenas dar neišdygus dantims, kad susiformuotų sveika, švari aplinka pieninių dantų dygimui. Tik išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantukams, būtina pradėti juos valyti. Tai mes galime daryti drėgna marle ar sudrėkinto audinio gabalėliu ryte ir vakare. Prieš miegą išvalyti kūdikiui dantukus ypač svarbu, nes miegant sumažėja seilėtekis, savaiminis burnos apsivalymas ir jie greičiau yra pažeidžiami karieso. Taip valyti lygius priekinius dantukus galima tol, kol neišgysta pirmieji krūminiai dantukai ( 1-1,5 metų). Šie dantukai turi vageles, todėl būtina pradėti naudoti minkštą vaikišką dantų šepetėlį.
Kada pradėti naudoti vaikiškas dantų pastas?
Pradėjus valyti krūminius dantukus šepetėliu galima šerelius suvilgyti befluore vaikiška dantų pasta ir taip pratinti vaiką prie jos skonio. Tol, kol vaikas nemoka išsiskalauti burnos nenurydamas skysčio, reikia naudoti befluores vaikiškas pastas. Pradėjus naudoti fluoro turinčią pastą iš pradžių tik suvilgome ja šepetėlio šerelius. Po pusės metų pastos dedame pagal vaiko rankos mažojo piršto nagelio ilgį. Vaikui augant nagelis ilgėja, todėl pastos reikia vis daugiau.
Kas turi valyti dantukus?
Vaiką reikia pratinti valytis dantukus nuo mažų dienų, tačiau iki 7-8 metų dantis jam turi valyti tėvai. Kol mažylis nemoka rašyti, jo rankytės judesiai dar nėra pakankamai išlavinti tinkamai išsivalyti dantis. Vaikas gali pats pratintis valyti dantis šepetėliu, bet pabaigti dantų valymą turi tėvai.
Kodėl reikia valyti pieninius dantukus?
Dažniausia dantukų liga - kariesas. Tai įgyjama (genetiškai nepaveldima), infekcinė (bakterijų sukeliama) liga, kuri pasireiškia danties irimu. Jei blogai nuvalomas ar nenuvalomas dantų apnašas, kuriame yra bakterijų, dantys pradeda "tirpti" ir atsiranda "skylutės". Bakterijos gali sukelti ir kitas burnos ligas - dantenų uždegimą, periodontitą. Todėl norint, kad burnos būklė liktų sveika, būtina tinkamai valytis dantukus.
Kaip tėvai gali apsaugoti vaiko pieninius dantukus?
Išdygus pirmiesiems dantukams reikėtų atpratinti vaiką nuo maitinimo mamos pienu, mišinėliu, saldžia arbata ar saldžiais gėrimais naktį. Prieš miegą galima pasiūlyti atsigerti vandens ar čiulptuką. Tačiau ypač kenksmingai veikia čiulptukai suvilginti medumi, cukrumi ar sirupu.
Reikėtų riboti cukraus kiekį vaiko racione. Labiausiai dantims kenkia dažnas užkandžiavimas, o ne didelis saldaus maisto kiekis. Todėl geriau suvalgyti saldainius iš karto ir išsivalyti dantis, negu tuos pačius saldainius po truputį valgyti visą dieną. Taip nėra nuolat palaikoma rūgšti terpė burnoje (bakterijos skaido saldumynuose esančius angliavandenius ir paverčia juos rūgštimis), kuri ardo dantis.
Ar reikia gydyti pieninius dantukus?
Nuomonė, kad pieninių dantų gydyti nereikia, nes jie galiausiai vis vien iškris, yra neteisinga. Visų pirma, pieniniai dantys padeda vystytis vaiko žandikauliui, formuoja veidą ir turi įtakos augimui bei svoriui. Virškinimo organų sistemos veikla yra geresnė, kai maistas gerai sukramtomas. Sugedusių dantukų skausmas pakeičia vaiko mitybą, elgesį. Negydomi dantys sukelia infekciją, kuri gali negrįžtamai pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas ar sukelti infekcijos plitimą visame organizme. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas turi įtakos neteisingam sukandimui. Pieninis dantukas palaiko vietą nuolatiniam dantukui, todėl per anksti jo netekus, naujas gali išdygti kreivai. Todėl pieninius dantis yra būtina gydytis. Specialiai pieninių dantukų gydymui sukurta daug spalvotų plombų, kuriomis mažieji pacientai ypač džiaugiasi.
Kada pirmą kartą apsilankyti pas odontologą?
Pirmasis vizitas pas gydytoją-odontologą turėtų būti profilaktinis, kai vaikui išdygsta pirmasis dantukas. Odontologas pataria tėvams, kaip vaikui taisyklingai prižiūrėti dantis. Šio vizito mažasis pacientas neprisimins, todėl vaiko psichologinis paruošimas turėtų prasidėti prieš antrąjį vizitą pas odontologą. Kadangi tėvai ir kiti šeimos nariai yra pirmieji, suteikiantys vaikui supratimą apie dantų gydymą, būtina tinkamai pateikti vaikui savo patyrimą. Kartu su vaiku galima pažiūrėti vaizdo įrašą ar paskaityti vaikišką knygą apie dantų gydymą. Vaikams ypač pravartu stebėti vyresnių brolių, seserų, tėvų dantų apžiūros ar nesudėtingas gydymo procedūras. Taip pat negalima mažųjų pacientų gąsdinti vizitu pas odontologą, pavyzdžiui "nesivalysi dantukų, nuvesim pas odontologą". Juk odontologo kabinete gera - ten šviečia saulytė, skaniai kvepia pastos, išplaunami kirmėliukai su dušu. Antrasis apsilankymas taip pat turėtų būti profilaktinis, kol vaikui dar nieko neskauda. Tai galimybė vaikui susipažinti su odontologijos kabinetu, jo darbuotojais ir išvengti dantų gydymo baimės ateityje.
Kaip apsaugoti ką tik išdygusius nuolatinius dantukus?
Apie 6-tuosius gyvenimo metus prasikala pirmieji nuolatiniai dantys. Labai svarbu “nepražiopsoti“ pirmųjų nuolatinių krūminių dantų ir juos pradėti valyti tuoj pat jiems prasikalus. Pilnai išdygus šiems dantukams juos rekomenduojama padengti silantais - tai spec. medžiaga, įliejama į dantų vagelės,kuri užpildo įdubimus, neleidžia užsilaikyti maistui ir apnašui ir išskiria fluorą, taip sutvirtindama dantį.
Kaip vaikas turi maitintis, kad dantukai būtų sveiki?
Įrodyta, kad angliavandeniai daugiausiai lemia formuojantis ėduoniui. Pagrindiniai angliavandeniai mūsų mityboje yra monosacharidai - gliukozė, fruktozė, disacharidai - sacharozė ir laktozė bei polisacharidas - krakmolas. Sacharozė yra svarbiausias dantų ėduonies formavimosi veiksnys, todėl jos suvartojimas turėtų būti mažinamas.
Taip pat reikėtų sumažinti užkandžiavimų dažnį. Kuo ilgiau maisto dalelės užsilaiko ant dantų paviršių, kuo dažniau užkandžiaujama, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys kariesas. Reikėtų vengti ir lipnių, gerai ant dantų užsilaikančių produktų, ir kuo daugiau vartoti rupesnio, kietesnio maisto, skatinančio savaiminį burnos apsivalymą.
Kai kurie produktai turi ėduonį stabdančių savybių, pavyzdžiui: fermentuotas sūris, jo rekomenduojama bent mažą gabalėlį užkąsti po saldaus maisto.
Kaip reikia prižiūrėti nuolatinius dantukus?
Pagrindiniai burnos higienos principai dantų kaitos metu išlieka tie patys kaip ir kitais gyvenino periodais: dantys valomi minkštu šepetėliu ir dantų pasta su fluoru 2 kartus per dieną po 2-3 minutes. Vaikas po truputį turi perimti atsakomybę už savo burnos sveikatą, tačiau tėvų dalyvavimas ir kontrolė yra būtini. Tik užuot valę tėvai turi aktyviai stebėti ir kontroliuoti, kaip vaikas pats valosi dantis. Kadangi bedygstantys nuolatiniai dantys nesiekia sukandimo linijos, dantų šepetėlių šereliai nesiekia ir neišvalo tokių dantų kramtomųjų paviršių. Nuolatinis apnašų buvimas yra pražūtingas tokiems nesubrendusiems, menkai mineralizuotiems dantims. Norint išvalyti šių dantų kramtomąjį paviršių, dantų šepetėlį reikia laikyti stamenai dantų lankui ir kiekvieną dantį valyti atskirai. Jei vaikas nesugeba šių dantų kokybiškai išsivalyti pats, tai už jį turi atlikti tėvai. Ši procedūra ypač svarbi 5-7 gyvenimo metais, kai dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys ir 11-12 metais, kai dygsta antrieji nuolatiniai krūminiai dantys.
Dažančios medžiagos
Tėvams galėtų padėti įvairios dažančios medžiagos, išryškinančios apnašų susikaupimo vietas. Išvalius dantis ir po to paskalavus burną dažomaisiais tirpalais, likusios ant dantų apnašos nusidažo įvairiai, priklausomai nuo burnos valymo kokybės. Tokiu būdu tėvai pastebės likusias apnašas ir padės vaikui jas nuvalyti. Dantų kaitos metu vaikai jau moka gerai išspjauti pastos likučius, fluoridų tirpalus ir gelius, todėl nurijimo tikimybė nedidelė. Valyti dantis pasta su fluoridais yra privaloma visiems vaikams, o skalavimus fluoridų tirpalais, fluoridų gelius ar lako aplikacijas skiria individualiai gydytojas odontologas.
Dantų šepetėlis negali efektyviai pašalinti apnašų nuo visų dantų paviršių, todėl būtina naudoti papildomas priemones tarpdančiams valyti: higieninį siūlą, tarpdančių krapštuką.
Kam reikalingas fluoras?
Pagrindinis veiksnys, nulemiantis danties atsparumą ėduoniui, yra fluoras. Fluoridai naudojami dantų ėduonies kontrolei ir profilaktikai. Jie skatina emalio remineralizaciją, didina atsparumą demineralizacijai, slopina rūgščių formavimasi apnašose. Ypač svarbu, kad vaikai gautų pakankamai fluoro dantų kaitos periodu, nes besiformuojančių, mažos mineralizacijos dantų emalis yra labai imlus fluorui. Dalis fluoro į organizmą patenka kartu su maistu, geriant vandenį, arbatą, naudojant floruotą druską, taip pat nemažai fluoro yra daržovėse, ypač kopūstuose. Tačiau dažnai šio kiekio neužtenka, kad būtų užkirstas kelias ėduoniui atsirasti, todėl būtina naudoti papildomus fluoro šaltinius. Geriausia naudoti fluoro turinčią dantų pastą. Kai tik vaikas išmoksta valytis dantukus nenurydamas pastos, rekomenduojama pradėti naudoti fluoro turinčią dantų pastą. Tačiau efektyviausias būdas užtikrinti reikiamą fluoro koncentraciją yra fluoro lako aplikacijos, ši procedūra atliekama odontologo kabinete, užtepant ant dantukų fluoro laką. Šis greitai nudžiūsta ir tampa plona permatoma plėvele, kuri išsilaiko ant dantukų apie 12 val. ir užtikrina fluoro pasisavinimą. Fluoro lako aplikacijos rekomenduojama periodiškai kartoti priklausomai nuo ėduonies aktyvumo laipsnio. Esant vidutiniam aktyvumo laipsniui aplikacijas reikėtų kartoti kas 3-4 mėnesiai.
Silantų įliejimui 50% nuolaida! Akcija galioja iki 2025-01-01.
Pirminė apžiūra ir konsultacija NEMOKAMA, tad maloniai kviečiame pasikonsultuoti su mūsų odontologais!
